Mongolijos Altajaus teritorija. Kalnynai, viršūnės. Geografinė padėtis

Mongolija - kalnų šalis, didžioji jos teritorijos dalis yra 1000-3000 m virš jūros lygio. Pati aukščiausia dalis - Mongolijos Altajus yra šalies šiaurės vakaruose. Tai sunkiai pasiekiami, nedaug ištirti kalnai - Vidurinės Azijos Terra Inkognita.

Vakarų Mongolijos landšaftai pasižymi didele įvairove - aukšti kalnai, didžiulės tektoninės įdubos, dideli smėlio masyvai, paltūs slėniai, stepės, pusdykumės ir dykumos, dideli ir mažesni ežerai, sraunios upės.

Didžiulio ploto Altajaus kalnynas priklauso keturioms valstybėms - Kazachstanui, Rusijai, Kinijai ir Mongolijai. Didžiausios šių kalnų teritorijos priklauso Mongolijai ir Rusijai.

Mongolijoje Altajus tęsiasi nuo Rusijos sienos (tęsdamas Rusijos Altajų) į pietus-pietryčius iki rytinių Gobio dykumos rajonų. Sąlyginai dalinasi į Mongolijos ir Gobio Altajų. Teritorijos plotas apie 248940 kv. km. Kalnynas yra keturių aimagų - Bayan-Ulgii, Hovd, Uvs, Gobi-Altai teritorijoje.

Aukščiausia kalnų dalis - galingas kalnų mazgas Tavan-Bogdo-Ula (Penkios šventos viršūnės); jame susikerta keletas kalnagūbrių. Mongolijos Altajus - pasaulinė takoskyra: pietvakariniuse šlaituose prasideda Irtyšius, įtekantis į Ledinuotajį vandenyną, rytiniuse šlaituose prasideda Kobdo-Gol upė, įtekanti į Vidurinės Azijos nenutekančius ežerus. Aukščiausia Mongolijos Altajaus viršūnė - Nairmandal (4374 m). Viršūnė yra Kinijos, Rusijos ir Mongolijos sandūroje, nuo seno mongolų, kazachų ir altajiečių laikoma šventa. Kalnyne nemažai viršūnių aukštesnių kaip 4000 metrų - Munch-Chairchan (4362 m, antra pagal aukštį Mongolijoje), Cast-Ula (4208 m), Cambagarav (4090m), Sutai (4090 m), Bugatin-Ula (4041 m), Charchiraa-Ula (4037 m), Turgen-Ula (4029 m), Tachilt (4019 m). Didžiausias ledynas - Potanino (19 km ilgio). Rajone dominuoja kalnų stepės, daugiausia esančios kalnų šlaituose, bet jau didelė Hovd aimago somonų Altai, Uenč, Bulgan dalis priklauso Džungarijos Gobi kur dominuoja sausas karštas klimatas. Gobio Altajuje kalnų stepių nedaug, dominuoja pusdykumės ir dykumų stepės. Mongolijos ir Gobi Altajus riba - Alag-Nuru kalnagūbris. Mongolijos Altajuje prasideda daugybė upių, daug iš jų nuteka į užsienio šalis, kitos įteka į nenutekančius ežerus ar pranyksta smėlynuose. Didžiausia upė Kobdo-Gol pasideda Tavan-Bogdo-Ula ledynuose, jos ilgis 516 km, baseino plotas 49 667 kv. km, įteka į nenutekantį Char-Us-Nuur. Kalnų slėniuose nemažai gėlų ežerų: Ačit-Nuur (311 kv. km), Choton-Nuur (233 kv. km), Churgan-Nuur (201 kv. km), Tolbo-Nuur (185 kv. km), Dajan-Nuur (67 kv. km), Cagan-Nuur ežerų grupė ir kt. Mongolijos Altajaus kalnų papėdėje - Didžiųjų Ežerų įduba su penkiais didžiuliais ežerais. Šiaurėje, Tannu-Ula kalnų papėdėje - sūrus ežeras Uvs-Nuur - didžiausias Mongolijoje. Jo ilgis 84 km, plotis 79 km. Tai uždaras nenutekantis ežeras esantis 743 m aukštyje, jo plotas - 3350 kv.km. Chan-Chochii kalnagūbris skiria Uvs-Nuur ežerą nuo gėlų ežerų Char-Us-Nuur (1760 kv. km), Char-Nuur (530 kv. km), sūrių - Chiargas-Nuur (1360 kv, km) ir Durgun-Nuur (300 kv. km). Taip pat Didžiųjų Ežerų įduboje nemažai vidutinių ir mažų, sūrių ir gėlų, ežerų. Įdubos plotas - 105 750 kv. km (beveik įtilptų dvi Lietuvos). Čia yra pati šiauriausia pasulyje dykuma. Rajone dominuoja pusdykumių ir dykumų stepės, dideli plotai vien smėlio - sutinkami masyvai daugiau kaip 4000 kv. km (Naryn-Golo slėnyje).
Mongolijos Altajaus gamta, landšaftai labai įvairūs. Altajaus kalnai - sudėtinga gamtinė sistema, iki šiol mažai ištyrinėta, be didesnių miestų, asfaltuotų kelių, fabrikų - todėl labai žavinti keliautojus.