Vakarų Mongolijos ežerai. Informacija. Hidrologiniai duomenys.

Daugiausia ežerų Vakarų Mongolijoje - Didžiųjų Ežerų įduboje. Tai didžiulė teritorija (apie 100 000 kv. km) vakaruose apribota Mongolijos Altajaus, pietuose - Gobio Altajaus, rytuose - Changajaus, šiaurėje - Tannu-Ula kalnų. Įduba tęsiasi apie 600 km iš šiaurės į pietus ir apie 160 km iš rytų į vakarus. Pagrindiniai reljefo tipai Didžiųjų Ežerų įduboje - uolėti kalnai, nuožulnios lygumos, ežerų lygumos, taip pat įvairaus tipo smėlio telkiniai. Įdubos unikalumas - daugybė gamtinių zonų sąlyginai nedidelėje teritorijoje; įdubos dugne - smėlio ir molio dykumos; priekalnių lygumose - sausos stepės; aukščiau, kalnų šlaituose - aukštažolės stepės pereinančios į miškastepes; dar aukščiau auga maumedžių-kedrų miškai; prie viršūnių - kalnų tundros. Įduboje yra pačios šiauriausios dykumos pasaulyje ir piečiausios kalnų tundros. Per įdubos teritoriją eina Vakarų ir Centrinio Sibiro paukščių migracijos kelias. Ežerai įduboje - sūrūs, karčiai-sūrūs ir gėli; nuo didžiausio Mongolijoje Uvs-Nuur iki nedidelių kalnų ežeriukų. Ežerus maitina iš kalnų atitekančios upės. Dauguma didžiųjų ežerų nenuotakūs (t.y. neturi iš jų ištekančių upių). Vakarų Mongolijoje ežerų, nors ir ne tokių didelių, yra ir Altajaus kalnuose. Dauguma jų yra gėli.

Uvs-Nuur	Uvs-Nuur	Char-Us Nuur

UVS-NUUR. Didžiausias ežeras Mongolijoje ir žinomiausias iš Didžiosios Ežerų įdubos ežerų. Tai nenuotakus ežeras, esantis 743 m aukštyje, labai sūrus (druskos koncentracija vandenyje 18,9 gr/l - 5 kartus didesnė negu vandenyne). Ežero plotas - 3350 kv. km, ilgis - 84 km, vid. plotis - 48 km (maks. 79 km), vidutinė vandens temperatūra 13 C. Ežero apylinkėse - įpatingas mikroklimatas, leidžiantis egzistuoti įvairioms gamtinėms zonoms. Ežere gyvena labai daug įvairių rūšių paukščių. Pakrantės jau buvo gyvenamos mažiausiai prieš 2000 metų - daug pilkapių, "elnių" akmenų, petroglifų ir runų paliko čia gyvenusios klajoklių gentys - hunai, tiurkai, kirgizai.

CHAR-US-NUUR. (Juodo Vandens Ežeras). Antras pagal dydį Vakarų Mongolijos ežeras. Plotas - 1852 kv.km, ilgis - 72.2 km, vid. plotis - 26 km, maks. plotis - 27 km, vid. gylis - 2 m, maks. gylis - 4.5 m, vandens tūris - 3,43 kūb. km, baseino plotas - 70 450 kv. km, druskų kiekis - 0,34 gr./l, vandens temperatūra - 19,1 C, aukštis - 1157 m. Į ežerą įteka didžiausia Mongolijos Altajaus upė - Kobdo-Gol ir keletas mažesnių intakų, išteka - protaka į Dalai-Nuur ežerą. Ežere daugybė laukinių paukščių, žuvis - mongoliškas kiršlys ir osmanas. Agvaš pusiasalyje išlikę paleolito laikų petroglifai - ant Cachiuur uolos pavaizduoti elniai, kalnų ožiai, avinai ir žmonės šaudantys iš lanko. Netoli ežero yra senovinis drėkinimo kanalas, pastatytas prieš 1400 metų tiurkų kaganato laikais.

CHIARGAS-NUUR. Plotas - 1360 kv.km, ilgis - 80 km, vid. plotis - 20 km, maks. plotis - 31 km, vid. gylis - 47 m, maks. gylis - 80 m, vandens tūris - 56 kūb. km, baseino plotas - 115 500 kv. km, druskų kiekis - 7,23 gr./l, vandens temperatūra - 12,4 C, aukštis - 1029 m. Ežeras sūrus, nenuotakus, įteka protaka iš Airag-Nuur ežero. Pagal mongolų legendas, savo klajonių metu iš Chakasijos Minusinsko slėnio į Tian-Šanio kalnus, ežero slėnyje buvo sustojusios kirgizų gentys. Iš tikro ežero apylinkėse randama daug kirgizų statytų "elnių" akmenų. Chiargas-Nuur aktyviai "klajoja". Tektoniniai poslinkiai, per nepilną dešimtmetį, paslinko ežerą apie 20 km į vakarus.

Char-Us Nuur	Char-Nuur	Ačit-Nuur

CHAR-NUUR. (Juodasis Ežeras). Plotas - 575 kv.km, ilgis - 37 km, vid. plotis - 16 km, maks. plotis - 24 km, vid. gylis - 4,6 m, maks. gylis - 7 m, vandens tūris - 1,42 kūb. km, baseino plotas - 72 000 kv. km, druskų kiekis - 0,39 gr./l, vandens temperatūra - 22,5 C, aukštis - 1132 m. Iš Dalai-Nuur ežero įteka Čono-Charaichyn-Gol (Vilkų Dievo Upė), protaka jungiasi su Dorgon-Nuur ežeru, išteka protaka į Dzabchan-Gol upę. Dš. ežero krante prasideda didžiuliai Gobi-Altajaus smėlynai.

DORGON-NUUR. Plotas - 305 kv.km, ilgis - 24 km, vid. plotis - 13 km, maks. plotis - 17 km, vid. gylis - 14 m, maks. gylis - 27 m, vandens tūris - 4,37 kūb. km, druskų kiekis - 4,00 gr./l, vandens temperatūra - 15,7 C, aukštis - 1132 m. Ežeras sūrus. Protaka jungiasi su Char-Nuur.

AČIT-NUUR. Ežeras netoli Rusijos sienos. Plotas - 290 kv.km, ilgis - 24 km, vid. plotis - 12 km, maks. plotis - 18 km, vid. gylis - 2 m, maks. gylis - 5 m, vandens tūris - 0,67 kūb. km, baseino plotas - 10 500 kv. km, druskų kiekis -0,18 gr./l, vandens temperatūra - 18,4 C, aukštis - 1435 m. Įteka Dzachyn-Us-Gol, Baga-Chatugiin-Gol, Buch-Muren-Gol, Altan-Gadasny-Chev; išteka protaka į Kobdo-Gol upę.

UUREG-NUUR. Sūrus aukštikalnių ežeras labai skaidriu vandeniu, prie pat Rusijos sienos. Plotas - 238 kv.km, ilgis - 20 km, vid. plotis - 12 km, maks. plotis - 18 km, vid. gylis - 15 m, maks. gylis - 42 m, vandens tūris - 6,42 kūb. km, baseino plotas - 3360 kv. km, druskų kiekis - 3,96 gr./l, vandens temperatūra - 13,3 C, aukštis - 1425 m. Ežeras nenuotakus; iteka (iš Tuvos kalnų) Kargy (Charagiin-Gol) ir keliolika nedidelių upelių. Ežero slėnis, pagal daugybę išlikusių tiurkų akmens statulų, pilkapių, piešinių ant uolų, tūkstantmečiais buvo gyvenamas viena kitą pakeitusių klajoklių genčių.

Uureg-Nuur	Airag-Nuur	Tolbo-Nuur

AIRAG-NUUR. Plotas - 143 kv.km, ilgis - 16 km, vid. plotis - 9 km, maks. plotis - 13 km, vid. gylis - 6 m, maks. gylis - 10 m, vandens tūris - 0,82 kūb. km, baseino plotas - 115 500 kv. km, druskų kiekis - 1,24 gr./l, vandens temperatūra - 20,8 C, aukštis - 1030 m. Įteka Dzabchan-Gol ir Cagan-Ergiin-Gol; išteka protaka į Chiargas-Nuur.

TOLBO-NUUR. Ežeras prie kelio Olgii-Hovd. Plotas - 84 kv.km, ilgis - 21 km, vid. plotis - 4 km, maks. plotis - 7 km, vid. gylis - 7 m, maks. gylis -12,7 m, vandens tūris - 0,57 kūb. km, baseino plotas -1980 kv. km, druskų kiekis -0,66 gr./l, vandens temperatūra -18 C, aukštis - 2080 m. Įteka Tolbo-Gol ir keletas nedidelių intakų; išteka nedidelis upelis į Mandach-Gol. Kažkada ateiviai-kazachai laikė šį ežerą šventu.

Churgan-Nuur	Churgan-Nuur	Churgan-Nuur

CHORGON-NUUR. Plotas - 71,1 kv.km, ilgis - 22 km, vid. plotis - 3 km, maks. plotis - 6 km, vid. gylis - 8 m, maks. gylis - 28 m, vandens tūris - 0,54 kūb. km, baseino plotas - 3780 kv. km, druskų kiekis - 0,08 gr./l, vandens temperatūra - 9 C, aukštis - 2072 m. Įteka protaka iš Choton-Nuur, Ich-Turgenii-Nuur, Sumdairagiin-Gol, Utegtiin-Gol ir keletas nedidelių upelių; išteka Kobdo-Gol. Ežere gausu kiršlių ir osmanų.

DAYAN-NUUR. Plotas - 67,2 kv.km, ilgis - 18 km, vid. plotis - 4 km, maks. plotis - 9 km, vid. gylis - 2,5 m, maks. gylis - 4,5 m, vandens tūris -1,57 kūb. km, baseino plotas - 870 kv. km, druskų kiekis - 0,29 gr./l, vandens temperatūra - 9,5 C, aukštis - 2232 m. Įteka keliolika nedidelių intakų; išteka Godon-Gol (Kobdo-Gol intakas). Ežere gausu kiršlių ir osmanų.

CHOTON-NUUR. Plotas - 50,1 kv.km, ilgis - 21,5 km, vid. plotis - 2,3 km, maks. plotis - 4 km, vid. gylis - 26 m, maks. gylis -58 m, vandens tūris - 1,34 kūb. km, baseino plotas - 3450 kv. km, druskų kiekis - 0,09gr./l, vandens temperatūra - 8,5 C, aukštis - 2083 m. Įteka Dzagast-Gol, Chara-Salagiin-Gol, Cagan-Us, Ut-Chaitun-Gol ir keliolika nedidelių upelių; išteka protaka į Churgan-Nuur. Ežere gausu kiršlių ir osmanų.

Churgan-Nuur	Dayan-Nuur	Choton-Nuur

© J.D.Endriukaitis