Vakarų Mongolijos, Mongolijos Altajaus kalnai
MONGOLIJOS ALTAJAUS KALNAI. Aukščiausias Mongolijos kalnynas esantis Šiaurės-Vakarų Mongolijoje. Pagrindinė kalnyno dalis iškyla 3000-4000 m ir tęsiasi nuo Mongolijos sienos su Rusija šiaurėje, į pietus - pietryčius iki rytinių Gobio dykumos rajonų. Kalnynas sąlyginai dalinasi į Mongolijos ir Gobio Altajų. Kalnyno plotas apie 248 940 kv. km.
TAVAN-BOGDO-ULA. Aukščiausias kalnų masyvas Mongolijoje. Kalnagūbryje yra aukščiausias Mongolijos kalnas - Nairamdal (Chuiten) - 4374 m aukščio. Kalnų masyvas yra Mongolijos, Rusijos ir Kinijos sienų sandūroje. Tavan-Bogdo-Ula iš mongolų kalbos verčiasi "Penkios šventos viršūnės" ir nuo seno mongolų, kazachų ir altajiečių laikomos šventomis. Masyvą sudaro penkios šventos, amžinu sniegu padengtos, viršūnės - Chuiten (Nairmadal), Malčin, Naran, Olgii, Buraed. Masyvas pasižymi didžiausiu apledėjimu Mongolijoje. Trys stambūs ledynai - Potanino (apie 20 km ilgio, didžiausias Mongolijoje), Prževalskio, Grane maitina Kinijos upę - Kanas, Rusijos - Ak-Alacha, Mongolijos - Kobdo-Gol vieną iš ištakų - Cagan-Us-Gol, Kobdo-Gol intakus - Cagan-Gol ( mon. Baltoji upė) ir Oigor-Gol. Masyvas - Tavanbogd Nacionaliniame Parke.
Chuiten viršūnė | Chuiten viršūnė | Cambagarav kalnų masyvas |
CAMBAGARAV-ULA. Kalnagūbris Cambagarav-Ula - galingas kalnų masyvas, pagrindinio kalnagūbrio atšaka. Aukščiausi kalnai Cast-Ula (4206 m) ir Cambagarav (4149 m). Masyvo papėdėje teka Kobdo-Gol upė; nuo masyvo viršaus ji gerai matosi, taip pat ir didelis ežeras į kurį ji įteka - Char-Us-Nuur. Kalnų papėdėje esančiame somone daugiausia gyvena mongolai-oletai, kažkada gausių džungarų genčių palikuonys. Pagal oletų legendą kažkada žmogus vardu Camba užlipo į viršūnę ir pradingo. Dabar šį kalną vadina Cambagarav, išvertus "Camba išėjo, pasikėlė".
CHARCHIRAA-ULA, TURGENII-NURU kalnagūbriai. Toli į rytus nutolusi Altajaus atšaka, Uvs aimage. Aukščiausios viršūnės Chaarchira-Ula ( 4037 m) ir Turgen-Ula (3965 m). Kritulų net 4000 m aukštyje iškrenta nedaug, todėl ledynai atviri, jie nėra labai dideli, plyšiai nedažni. Ledynai maitina Šiver-Gol, Orlogyn-Gol, Charchiraa-Gol, Turgen-Gol ir Jamatyn-Gol upes. Kalnagūbriai - Uvs rezervato ribose.
Cast viršūnė | Turgen kalnas | Charchira kalnas |
ALTAN-CHUCHIIN-NURU. Kalnagūbris Uvs aimago pietuose, Kobdo-Gol žemupyje. Retai lankomas. Aukščiausia viršūnė - Altan-Chuchiin-Ula (3350 m).
CHUH-SERCH-TIIN-NURU - kalnagūbris ant Bayan-Ulgii ir Hovd aimagų sienos. Kalnagūbris jungia pagrindinį Altajaus kalnagūbrį su Cambagarav kalnų masyvu. Aukščiausios viršūnės - Tachilt (4019 m) ir Burgediin-Ula (3775 m). Amžino sniego linija apie 3700 m. Kalnagūbrį iš vakarų ir pietų apjuosia Buyant-Gol upė. Kalnuose gyvena maralai, argali avys, kalnų ožiai altajaus ularas ir kiti reti gyvūnai.
DZUN-DŽARGALANT - atskirai stūksantis kalnagūbris tarp ežerų Char-Us-Nuur ir Char-Nuur. Nuo viršūnių atsiveria puikūs centrinio Mongolijos Altajaus ir Gobio Altajaus vaizdai. Aukščiausia viršūnė - Ich-Bural-Ula (3796 m). Pavadinimas verčiasi - "laimės dvasia".
Cast viršūnė | Munch-Chairhany kalnagūbris | Munch-Chairhany viršūnė |
MUNCH-CHAIRCHANY kalnagūbris (didžiausias Mongolijos Altajaus šoninių kalnagūbrių) yra Altajaus pietinėje dalyje. Antra pagal aukštį Mongolijos viršūnė -Munch-Chairchan (4362 m). Didelis ledynų plotas, kuriose prasideda daug sraunių upių. Kalnagūbrį nuo pagrindinio Mongolijos Altajaus kalnagūbrio skiria Bulgan-Gol upė.
BAATAR-CHAIRCHAN kalnagūbris nedidelis, stovi atokiai, netoli Sutai kalnagūbrio. Aukščiausias kalnas - Munch-Cast (3984 m). Kalnagūbris mažai ištyrinėtas. Čia išliko sniego leopardų kolonija, argali avinai ir kitos retos gyvūnijos rūšys.
Munch-Chairhan kalnas | Munch-Chairhan kalnas | Munch-Chairhan kalnas |
SUTAI kalnagūbris yra prie nedidelio sūraus Ceceg-Nuur ežero. Papėdėje gyvena zachčinai (nuo mongoliško žodžio "zach" - pakraštys) - vakarų mongolų etninė grupė. Džungarų karių, chano Galdanbošigto apgyvendintų čia sienos apsaugai, palikuonys. Seneliai dar išlaikę senovinę kalbą kuri skiriasi nuo oficialios chalkų. Aukščiausia viršūnė - 4090 m virš jūros lygio.
ČICHAČIOVO KALNAGŪBRIS. Kalnų masyvas prie pat Rusijos sienos ir Rusijoje. Aukščiausia viršūnė - Turgen-Echini-Ula (4029 m). Masyvas - tipiškos aukštikalnės su ledynais (didžiausias ledynas - šiauriniame Narin-Golin-Echiin-Ula kalno šlaite, ilgis apie 5 km). Rajonas lankomas labai retai, žinoma apie 2 grupių sėkmingas keliones.