Mongolų ir kazachų jurtos (gerai). Gyvenimas jurtose

Tradicinis mongolų būstas yra jurta. Iš kinų šaltinių žinoma, kad jurtose gyveno hunai, tiurkai, uigurai, kipčakai, ogūzai ir kt. Mongolai jurtą vadina geru. Gerai būna dviejų rūšių: klajoklių - lengvi ir patogūs pervežti, svoris apie 250 kg., kas anskščiau atitiko kupranugario ar dviračio vežimo keliamąją galią; pastoviai gyvenančių - didesnis, geriau įrengtas, viduje yra daugiau daiktų, todėl ir sunkesnis. Gerai atsparūs stipriems vėjams, atlaiko žemės drebėjimus. Gere vėsu vasarą ir šilta žiemą. Jį lengva pastatyti ir išrinkti, nesunkiai pervežamas - nepakeičiamas "namas" klajokliams ganantiems gyvulius.

Klajokliui geras ne tik gyvenamoji vieta, bet ir savotiška mikrosfera. Mongolų geras visada orientuotas iš šiaurės į pietūs. Išimtys būna dėl gamtinių ar landšafto sąlygų. Įėjimas iš pietų, priešinga įėjimui pusė - vieta kur sodina svečius, stovi "altorius" su dievų atvaizdais. Dešinė jurtos pusė - vyrų. Čia stovi šeimos galvos lova, laikomi balnai, medžioklės reikmenys, burdiukas kumyso ir kiti reikmenys kurie asocijuojasi su vyriškais užsiėmimais. Kairė pusė - moterų. Čia stovi dar neištekėjusios moters lova (šeimininko dukters ar sesers), prie pat įėjimo lentynos su indais ir spintelė su maistu, kibirai melžti gyvulius ir kiti "moteriški" daiktai. Be paprasto padalinimo į keturias dalis, mongolai gero plotą dalina į dar 12 dalių, kuriems priskiriami gyvūnų pavadinimai pagal mažajį mėnulio kalendoriaus ciklą. Įprastai unių (gero šoninių kartelių) yra 60 - pagal pilną mėnulio kalendoriaus ratą. Galime spręsti, kad kažkada geras buvo universalus "kalendorius" - dienos buvo nustatomos pagal mėnulio fazes, planetas ir kai kurias žvaigždes, valandos pagal saulės spindulius krentančios gero viduje. Pradedant nuo šiaurės pagal saulės judėjimo kryptį, sektoriai turėjo šias reikšmes - pelė - maisto gausa, tigras - drasa, jėga, kiškis - silpnumas ir bailumas, drakonas - galingumas, dangaus valdovas, gyvatė - klasta, arklys - mobilumas, avis - reikmė, beždžionė - žmogaus fantazija, gaidys - vaisingumas ir jaunystė, šuo - sargas, šernas - sotumas. Kiekvienam gere yra sektorius vertingiems daiktams laikyti, čia sodinamas garbingas svečias, dešinėje nuo jo sėdi kiti svečiai pagal amžių, kairėje - šeimininkė, šeimininkas ir kiti jurtos gyventojai. Drakono sektoriuje laikomi dangaus ir žemės dovanos - vanduo ir malkos, avies sektoriuje - mėsos produktai ir t.t. Gero centre yra ugniavietė - pagrindinis mongolų būsto sakralinis objektas, prie jo vertikaliai stovi atraminis gero stulpas. Tai ne tik atraminis stulpas, jis simbolizuoja magišką laiko ir kartų ryšį.
 
Jums atjojus (atvažiavus) prie gero, jus pasitinka šeimininkas. Tada per slenkstį jūs įeinante į jurtą (suklupti ant slenksčio - labai blogas ženklas). Šeimininkas taria tradicinį pasisveikinimą - "Sain baina uu?" (Ar viskas pas jus gerai?). Jūs atsakote - "Sain sain uu?" (Taip viskas gerai, o pas jus?). Tada šeimininkas pakviečia jus į jurtą. Tradiciškai už slenksčio paliekami ginklai, dešine ranka paliečiama viršutinė durų stakta - tai parodo jūsų taikius ketinimus. Greitai su šeimininku jūs išgersite arbatos su pienu, vėliau kumyso, sočiai pavalgysite...

Nors civilizacija sparčiai ateina ir į gerus - juose galite rasti ir televizorių, šalia jo satelitinės TV "lėkštę", saulės baterijas, bet daugumas mongolų vis dar stengiasi laikytis senųjų tradicijų; pagrindinė iš jų - vaišingumas.